„Kaip verslininkas bėdos ieškojo“

Sukurta pagal Lietuvių liaudies pasaką “Kaip ponas bėdos ieškojo“

Verdenės klubo keramikos floristikos vaikų pasaka šiuolaikiškai

„Kaip verslininkas bėdos ieškojo“

Dideliame mieste gyveno vienas labai turtingas verslininkas. Jam priklausė visi miesto prekybos centrai. Verslininkas įmones paveldėjo iš tėvų ir jokių mokslų nebaigęs pradėjo valdyti, o įmonėje dirbančius žmones engti, išnaudoti, už labai mažą atlygį dirbti daug. Kartą jis parašė prie savo įmonės skelbimų lentoje: „Jeigu kas žino, kas yra bėda, tegu man pasako!“

Vieną dieną pro verslininko įmonę važiavo garsus mokslininkas, pamatė tą užrašą, sustojęs perskaitė ir tarė pats sau: „Aš jam parodysiu, kas yra bėda“. Ryto metą pasišaukė jis tą verslininką į universitetą, kuriame dirbo tuo metu ir sako jam:

—      Pasakyk, kiek sveria mėnuo! Kur žemės vidurys! Kiek danguje žvaigždžių! Ir dar pasakyk negirdėtą naujieną!

Verslininkas mikt, mikt ir nežino, kaip atsakyti nė į vieną klausimą. Davė jam mokslininkas tris dienas laiko pagalvoti.

Parvažiavo verslininkas namo ir vaikščioja visas neramus, kaip žemę pardavęs. Klausinėja namiškių, įmonės darbuotojų ar nežino kas, kiek sveria mėnuo, kur žemės vidurys, bet kas gi žinos tokius gudrius klausimus. Išėjo verslininkas į lauką ir klaidžioja lyg nesavas po savo valdas. Tuo metu namų tvarkytojas, gyvūnų prižiūrėtojas (taip pat mokslų nebaigęs, nes neturėjo tėvų, kurie galėtų išleisti į mokslus), tvarkydamas verslininko kiemą, grėbdamas lapus pamatė, kad verslininkas susirietęs vaikščioja, priėjo ir klausia:

—      Ar Jums pilvą sopa, ar ko ieškai, kad susilenkęs vaikščioji?

—      Nieko, žmogau, man nesopa ir nieko nepamečiau,— atsakė jam verslininkas.— Vaikščioju ir negaliu išgalvoti atsakymų į mokslininko klausimus.

Tada gyvūnų prižiūrėtojas tarė:

—      Jei verslininke mane leistum savo vietoj pas mokslininką, aš jam visa atsakyčiau, ko tik klaustų.

Nudžiugo verslininkas, tuoj atleido gyvūnų prižiūrėtoją nuo darbų, aptaisė gražiai ir nusiuntė pas mokslininką. Gyvūnų prižiūrėtojas buvo labai apsiskaitęs, kiek galėdamas domėjosi naujausiais mokslo atradimais, tyrinėjo gamtą, gyvūnus ir visą savo laisvą laiką skaitė knygas.

Gyvūnų prižiūrėtojas atėjęs pas mokslininką sako jam:

—     Atėjau atsakyti į Jūsų klausimus, kuriuos mano darbdaviui uždavei.

—     Na gerai. Sakyk, kiek mėnuo sveria!

—     Vieną svarą.

—     Dėl ko gi vieną svarą?

—     O kaip viename svare keturi ketvirčiai, taip ir mėnuo turi keturis ketvirčius.

—     Gerai. O kur žemės vidurys?

—     Šitoj vietoj, kur aš stoviu.

—     O kiek danguje žvaigždžių?

—      Penki šimtai.

—     Meluoji! Iš kur tu žinai?

—     Jei mokslininkas manim netiki, galim perskaityti!

Mato mokslininkas, kad iš visų pusių gyvūnų prižiūrėtojas ji priveikė, bet dar liepia pasakyti negirdėtą daiktą.

—     Tai jau negirdėta,— atsakė gyvūnų prižiūrėtojas: — vakar lapus grėbiau, gyvūnų narvus valiau, o šiandien su mokslininku kalbuos.

Labai patiko gyvūnų prižiūrėtojas mokslininkui. Mokslininkas įsakė verslininkui atiduoti gyvūnų prižiūrėtojui savo įmones, o patį verslininką išvarė lapų grėbti ir gyvūnų narvų valyti, sakydamas:

—      Kad tavo gyvūnų prižiūrėtojas už tave gudresnis, tai mainykitės vietomis, ir mokykis proto iš savo gyvūnų ir stebėk gamtą, skaityk knygas. O kai baigsi mokslus ateik, patikrinsiu žinias ir gražinsiu įmonę Tau, jei atsakysi į visus mano klausimus.

Taip verslininkas sužinojo, kas yra bėda.